Ilguvos dvaro sodyboje iki XIX a. pab. dominavo šeimos istorinių vertybių kolekcija, o išblaškyti likučiai randami jos giminės palikuonių namuose ir Lietuvos muziejuose. XIX a. pab. – XX a. pr. Ilguvos dvaro aplinkoje buvo renkama profesionalių ir savo laiku populiarių, daugiausia, lenkų tapytojų kūriniai. Formuojama meno kolekcija atspindėjo savininkų profesinius interesus bei kultūrinį pasirinkimą.
Yra žinoma, jog 1914 m. ponų namo salone kabėjo Antonio Piotrovskio paveikslas „Krokuvos vestuvės“ (1890), prancūzų tapytojo Alfredo Plauzo paveikslas „Samsonas ir Dalila“, Juliaus Kosako akvarelė „Arklių gvardija“, Česlovo Moniuškos paveikslas „Karčiamoje“ (1900), Julijono Mašinskio „Broniaus Rimkevičiaus portretas“ (1873–1874). Meno kolekcijoje buvo šie eksponatai: bronzinis ir gipsinis bareljefai, vaizduojantys lenkų kompozitorių Šopeną, H. Redlicho raižyta graviūra pagal Jano Mateikos paveikslą „Liublino unija“, visų Lenkijos provincijų raižyti ir piešti herbai, bronzinė skulptūra „Erelis ant kalvos“. Didžiąją dalį bibliotekos tomų sudarė lenkų kalba parašyti leidiniai.
Kilus karui, tuometinis dvaro savininkas kompozitorius E. Mlynarskis išvykdamas į Lenkiją, kartu išsivežė vertingiausius meno kūrinius, todėl tik nedaugelį iš jų galima pamatyti Lietuvos muziejuose.