Beatričės namai | Ilguvos dvaras
21592
page,page-id-21592,page-template-default,ajax_fade,page_not_loaded,,select-theme-ver-2.0,wpb-js-composer js-comp-ver-4.4.4,vc_responsive
 

Ilguvos dvaras

Išskirtinė vieta su ypatingomis asmenybėmis
Ilguvos dvaras šiandien

ILGUVOS-DVARAS-SIANDIEN

Dvaras, kuriame praėjo gražiausi dainininkės B. Grincevičiūtės vaikystės metai, šiandien turtingas tik savo praeitim.

 

1992 metais dvaro sodybos ponų namas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir tapo XVIII a. II p. vietinės reikšmės kultūros objektu.


Ilguvos dvaro istorija
TITULINE

Pirmosios žinios apie Ilguvos dvaro sodybą išlikę iš XVI amžiaus pabaigos, tačiau Grincevičių giminės lizdu ji tapo XVIII a. II p., kai dvarą įsigijo Jonas Grincevičius. Po J. Grincevičiaus mirties dvaras perėjo jo našlei Kristinai Grincevičienei, dvaro sodybą valdžiusiai tvirta matronos ranka. Anūkas Henrikas Talko-Grincevičius – paskutinysis Ilguvos Grincevičių vyriškos giminės atstovas. Jo aktyvus dalyvavimas 1862–1863 m. sukilime verčia manyti Ilguvos dvaro sodybą buvus sukilimo židiniu. Nebelikus vyriškos giminės palikuonių, dvaro sodyba perėjo į muziko Emilio Mlynarskio ir Onos Grincevičiūtės šeimos nuosavybę. Jų gyvenamuoju laikotarpiu Ilguva tapo muzikinės kultūros centru. Kaip ir daugeliui Lietuvos dvarų tarpukariu, Ilguvos dvarui pritaikytas Žemės reformos įstatymas ir palikta tik 80 ha žemės. Sovietų armijai okupavus Lietuvą, jis nacionalizuotas – ten įsteigiama senelių prieglauda.

Dvaro aplinka ir inventorius
Dvaras8

Ilguvos dvaro sodyba įsikūrusi vaizdingoje Lietuvos vietovėje. Šalia yra Nykos upelio slėnis bei Dulinciškių piliakalnis. Kalnuotas reljefas dažnai vadinamas  „Lietuvos Šveicarija“. 

 

1914 m. Ilguvos dvarą sudarė Ilguva su Tvirbūtų palivarku – iš viso 530 ha. Jo gausų apstatymą rodo 1914 m. inventorius. Ilguvos dvaro sodybai ir Tvirbūtų palivarkui priklausė medinis ponų namas su pristatyta mūrine virtuve ir mūriniu portiku su rūsiu. Dvaro sodyba turėjo 10 gyvenamosios paskirties namų: 3 mūrinius (vienas iš jų buvo svečių namas) ir 7 medinius (juose gyveno darbininkai). Daugiausia buvo ūkinės paskirties pastatų. Ilguvoje ir Tvirbūtuose stovėjo net 13 tvartų: 1 mūrinis raguotiems ir 1 mūrinis neraguotiems gyvuliams, 2 mūriniai darbininkų gyvuliams su dar 8 mediniais tvartais, 1 tvarteliu ir 1 vištide. Laikyta 20 arklių, todėl buvo pastatytos 3 arklidės: medinė, mūrinė ir molinė. Likę statiniai buvo skirti laikyti arba apdoroti derlių ir maisto produktus: 2 mediniai klojimai, medinis rūsys šakniavaisiams (bulvėms), medinis klėtis grūdų laikymui. Inventoriuje taip pat surašoma: 1 mūrinis pečius, 2 medinės pavėsinės, medinis namas-kalvė, vėjo malūnas. Ilguvos dvaras įvertintas 146 198 rublių. 

 

Ponų namas ant Nemuno šlaito, suręstas iš maumedžio, todėl iš jo terasos atsiveria Nemuno slėnio ir aplinkinių šlaitų reginiai. Pagal dendrologinius tyrimus dvaras turėjo būti pastatytas paskutiniuoju XVIII a. dešimtmečiu.

Dvaras5
Dvaras10
Dvaras6
Dvaro interjeras Beatričės Grincevičiūtės prisiminimuose
Dvaras2
(Tomas Sakalauskas, op. cit., p. 25.)

 

“Valgyti eidavo į pagrindinius palocius. (Mama padėdavo šeimininkauti.) Čia kiekvienas kambarys turėjo savo numerį. Iš didžiojo kiemo, kurio centre buvo apskrita apvažiuojama klomba, durys vedė į ilgą koridorių. Po kaire – didelis senelės kambarys, o už jo – du mažesni. Koridorius atsimušė į salono duris. Už jo – ruiminga ertmė. Čia tebekabėjo seni giminės portretai, stovėjo du fortepijonai – „Bechšteinas“, kurį vėliau išvežė į Varšuvą, ir „Milbachas“ (juo leisdavo skambinti vaikams), seni ąžuolo baldai ir dvi didelės palmės; jas vasarą keturi vyrai su lazdomis išnešdavo ir pastatydavo kiemo klombos viduryje. Iš salono vedė ketverios durys: vienos po kaire, virš kurių vis dar kabėjo herbas – ant balto raudonos Ilgų regalijos, dėdės Emilio Mlynarskio kabinetą, viduriniosios – erdvią verandą; dešiniosios – į valgomąjį, ilgą tamsų kambarį, kurio langus buvo apstoję medžiai. Jis jungėsi su virtuve. Iš koridoriaus po dešine durys vedė į fligelį, kuriame buvo tarnų, svečių ir vaikų kambariai.”

Dvaras9
Dvaras3
Dvaras4
Kultūrinių vertybių kolekcija Ilguvos dvare

Ilguvos dvaro sodyboje iki XIX a. pab. dominavo šeimos istorinių vertybių kolekcija, o išblaškyti likučiai randami jos giminės palikuonių namuose ir Lietuvos muziejuose. XIX a. pab. – XX a. pr. Ilguvos dvaro aplinkoje buvo renkama profesionalių ir savo laiku populiarių, daugiausia, lenkų tapytojų kūriniai. Formuojama meno kolekcija atspindėjo savininkų profesinius interesus bei kultūrinį pasirinkimą.

 

Yra žinoma, jog 1914 m. ponų namo salone kabėjo Antonio Piotrovskio paveikslas „Krokuvos vestuvės“ (1890), prancūzų tapytojo Alfredo Plauzo paveikslas „Samsonas ir Dalila“, Juliaus Kosako akvarelė „Arklių gvardija“, Česlovo Moniuškos paveikslas „Karčiamoje“ (1900), Julijono Mašinskio „Broniaus Rimkevičiaus portretas“ (1873–1874). Meno kolekcijoje buvo šie eksponatai: bronzinis ir gipsinis bareljefai, vaizduojantys lenkų kompozitorių Šopeną, H. Redlicho raižyta graviūra pagal Jano Mateikos paveikslą „Liublino unija“, visų Lenkijos provincijų raižyti ir piešti herbai, bronzinė skulptūra „Erelis ant kalvos“. Didžiąją dalį bibliotekos tomų sudarė lenkų kalba parašyti leidiniai.

 

Kilus karui, tuometinis dvaro savininkas kompozitorius E. Mlynarskis išvykdamas į Lenkiją, kartu išsivežė vertingiausius meno kūrinius, todėl tik nedaugelį iš jų galima pamatyti Lietuvos muziejuose.

Dvaras15
Kompozitorius E. Mlynarskis dvaro sodybos ponų name
Kūriniai
Portretas
Natiurmortas
biustas2
Natiurmortas-3